šliužis

šliužis
2 šliùžis, -ė smob. (2) 1. Štk kas suvargęs, nusidirbęs ar šiaip apsileidęs žmogus: Ta merga tokia šliùžė, t. y. apyprastė, kuri nušliužusi, apsileidusi J. ║ NdŽ drėgmės ir šalčio perimtas žmogus. 2. kas šliaužia žeme: Ubagas šliùžis: ans yra sutrauktas ir eina atsitūpęs – pašliukš pašliukš KlvrŽ. Šliužikė (bekojė mergaitė) eina ropoms ne ropoms, bet šliūža Varn.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • šliužis — 1 šliùžis sm. (2) 1. LsB293 žr. šliuižis 1. 2. Rt žr. šliužas 3. 3. Ggr, Jnšk žr. 1 šliužas 5 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šliūžis — sm. (1) taukinė: Taukų šliūžį kiaulė tetura: šliūžį pasūdo, suritina ir išdžiovina Ggr. | Velykų rytuo darė tokį meisos sūrį, vadinamą taukų šliūžis Ggr …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”